[:lt]Vasario 8-10 dienomis Vilniuje, Menų fabrike LOFTAS vyko Vilniaus kavos festivalis. Šiemet pasirinktas šūkis – „Atrask 800 kavos veidų“ ir ši paieška tęsėsi įvairiausiais profiliais. Kavos ruošimo būdai, pupelių porūšiai ir šalys, iš kurių jos atkeliavo, skirtingi skrudintojai ir galiausiai – puodelį palydinti baristos ranka. Visų šių kintamųjų kombinacijos veikiausiai galėtų viršyti 800 galimų variantų, skonių ir profilių. Tačiau festivalis ne tik apie kavos ruošėjus, bet ir apie jos ragautojus, kuriais neišvengiamai kiekvienas ruošėjas yra.
Būdama tris dienas festivalio metu spėjau pabuvoti visose įmanomose pozicijose – lankytoja, prisiragavusia kavos iki komiškos „kodėl viskas taip lėtai stovi“ ribos, barista, tiesiančia espresso gėrimus stendų lankytojams, ir, žinoma, čempionato dalyve.
Šiais metais Roasters Village erdvė, kurioje įsikūrėme ir mes su „Taste Map Coffee Roasters“, buvo išties dosni. Be jau išragautų iš pamėgtų Lietuvos skrudintojų, galima buvo paragauti kavos iš kaimyninių šalių skrudintojų. Visgi dėl plataus pasirinkimo ir žmogaus gebėjimo suvartoti ribotą kiekį kofeino, teko pasirinkti tik kelis iš daugelio dėmesio vertų stendų, pasikliauti bičiulių kavos mylėtojų rekomendacijomis.
Vedina šių metų festivalio plakato – spalvingos kaukės, keliančios sąsajas su Afrika ir jos kultūra, leidausi į skirtingų afrikinių kavų ragavimą, o tiksliau – Etiopijos kavas. Sodrų espresso pristatė „Rocket Bean Roastery“ iš Rygos, Latvijos, kartu su intriguojančiu kavos pavadinimu „Magic Pussy“. Teko paragauti italų skrudintojų „Ditta Artigianale“ Ethiopia Chelelektu kavos ruoštos V60 būdu kavinės „Italala“ stende. Taip pat ragautas „Baristokrat“ espresso iš „Taste Map Coffee Roasters“ skrudintų pupelių, taigi buvo galima palyginti tą pačią Ethiopia Bale Mountain kavą, ruošiamą „Taste Map“ ir „Baristokrat“ stenduose, kas leido padiskutuoti ir smagiai pakonkuruoti dėl skanesnio espresso. Čia ir atsiskleidžia tikrasis kavos ruošimo ir ragavimo žavesys – viena šalis, padalinta į skirtingus regionus, iš jų patekus pupelėms į skirtingų skrudintojų rankas, ruošiama skirtingų baristų sukuria begales variacijų. Ir daugiausiai džiugesio sukelia tai, jog tarp ruošiančiųjų kavą gali justi ne konkurenciją, bet norą paragauti ir pažinti dar vieną, kitokį to paties gėrimo variantą.
Dalyvaujant Vilniaus kavos festivalyje teko pabuvoti abiejose baro pusėse – ne tik ragauti, bet ir ruošti kavą festivalio lankytojams. Nesunku atspėti, jog didžioji dalis lankytojų buvo tie žmonės, su kuriais susitinkame Taste Map kavinėse – nuolatiniai klientai, tik užėję LOFTĄ, tiesiai ir ryžtingai žengiantys prie jiems jau pažįstamą, mėgiamą kavos skonį siūlančių stendų. Taste Map stende kvietėme paragauti afrikinių kavų – Rwanda Kinini, Ethiopia Bale Mountain ir Kenya Kariru. Tačiau kuo iš tiesų žavi buvimo stende patirtis, tai neribotas laikas bendrauti su kiekvienu iš lankytojų. Jei kavinėje neturime tiek laiko kiekvienam papasakoti apie tai, kodėl viena ar kita kava kvepia rabarbarais ar juodaisiais serbentais, tai čia begeriant dar vieną espresso įsitraukdavome į ilgas diskusijas apie kavos skonius, ruošimo būdus.
Tiesa, dalijimasis žiniomis apie kavą vyko ne tik stenduose, bet ir edukacinėje zonoje. Ten kolega Lukas Aukštakalnis pristatė sensorinę paskaitą apie įvairius skonius ir kvapus kavoje bei tai, kaip veikia žmonių skonio ir kvapo receptoriai. Buvo ragaujamos kavos ir koncentruotos įvairių vaisių, uogų, gėlių ištraukos, ieškoma šių skonių kavose. Seminaras buvo toks populiarus, jog ko gero visiems norintiems nepavyko jame sudalyvauti, todėl derėtų nepamiršti, jog dar kartą tai bus galima padaryti Naujamiesčio Taste Map 4-ojo gimtadienio metu, vasario 27 dieną M. K. Čiurlionio gatvėje esančioje kavinėje.
Nors galimybės paragauti skirtingų kavų ir pabendrauti su festivalio lankytojais suteikė daug gerų emocijų ir motyvacijos gilinti savo žinias apie kavą, didžiausią įspūdį paliko dalyvavimas čempionatuose ir komandinė dvasia palaikant kolegas juose. Vilniaus kavos festivalio metu vyko trys – kavos ragavimio, piešimo pieno puta ir baristos – čempionatai. Taste Map komanda pasirodė visuose trijuose ir neišėjo be prizų: Ieva Ivonė užėmė 1-ąją vietą piešimo pieno puta ir 3-iąją vietą kavos ragavimo čempionatuose, o Domas Ivonis užėmė 2-ąją vietą kavos ragavimo čempionate. Tačiau dar ilgai po festivalio sunku buvo atsigauti ne dėl laimėjimo džiaugsmo ar nuovargio, bet magijos, patirtos būnant kartu su komanda. Tiek besąlyginės meilės ir palaikymo vienas kitam čempionatų metu užpildė ne tik erdvę ypatinga energija, bet ir mus, baristas, kelti sau naujus tikslus, pažinti dar nepažintą ir, žinoma, ruoštis kitų metu čempionatams.
Tačiau prieš ruošiantis kitiems metams, dar teks su ta pačia kosmine energija ir kolegų palaikymu pasiruošti Pasaulio piešimo pieno puta čempionatui Berlyne, tad laukite kitų įspūdžių jau po jo!
P.S.
Vienintelis neatsakytas klausimas po festivalio liko – ką kirpykla veikia kavos festivalyje? Bet greitai radau sau paaiškinimą (kad ir koks jis būtų iš tiesų) – ateidami pas savo kirpėją, kaip ir pas baristą, mes juo pasitikime ir jei net nežinome, kaip norime šiandien apsikirpti, priklausomai nuo mūsų būdo, asmenybės ir visų kitų aplinkybių, mums bus pasiūlyta labiausiai tinkanti šukuosena. Taip einame ir pas savo baristą – žinodami, kad galime ja pasitikėti, ir būsime išlydėti su tą dieną geriausiu kavos puodeliu.
[:en]
Vasario 8-10 dienomis Vilniuje, Menų fabrike LOFTAS vyko Vilniaus kavos festivalis. Šiemet pasirinktas šūkis – „Atrask 800 kavos veidų“ ir ši paieška tęsėsi įvairiausiais profiliais. Kavos ruošimo būdai, pupelių porūšiai ir šalys, iš kurių jos atkeliavo, skirtingi skrudintojai ir galiausiai – puodelį palydinti baristos ranka. Visų šių kintamųjų kombinacijos veikiausiai galėtų viršyti 800 galimų variantų, skonių ir profilių. Tačiau festivalis ne tik apie kavos ruošėjus, bet ir apie jos ragautojus, kuriais neišvengiamai kiekvienas ruošėjas yra.
Būdama tris dienas festivalio metu spėjau pabuvoti visose įmanomose pozicijose – lankytoja, prisiragavusia kavos iki komiškos „kodėl viskas taip lėtai stovi“ ribos, barista, tiesiančia espresso gėrimus stendų lankytojams, ir, žinoma, čempionato dalyve.
Šiais metais Roasters Village erdvė, kurioje įsikūrėme ir mes su „Taste Map Coffee Roasters“, buvo išties dosni. Be jau išragautų iš pamėgtų Lietuvos skrudintojų, galima buvo paragauti kavos iš kaimyninių šalių skrudintojų. Visgi dėl plataus pasirinkimo ir žmogaus gebėjimo suvartoti ribotą kiekį kofeino, teko pasirinkti tik kelis iš daugelio dėmesio vertų stendų, pasikliauti bičiulių kavos mylėtojų rekomendacijomis.
Vedina šių metų festivalio plakato – spalvingos kaukės, keliančios sąsajas su Afrika ir jos kultūra, leidausi į skirtingų afrikinių kavų ragavimą, o tiksliau – Etiopijos kavas. Sodrų espresso pristatė „Rocket Bean Roastery“ iš Rygos, Latvijos, kartu su intriguojančiu kavos pavadinimu „Magic Pussy“. Teko paragauti italų skrudintojų „Ditta Artigianale“ Ethiopia Chelelektu kavos ruoštos V60 būdu kavinės „Italala“ stende. Taip pat ragautas „Baristokrat“ espresso iš „Taste Map Coffee Roasters“ skrudintų pupelių, taigi buvo galima palyginti tą pačią Ethiopia Bale Mountain kavą, ruošiamą „Taste Map“ ir „Baristokrat“ stenduose, kas leido padiskutuoti ir smagiai pakonkuruoti dėl skanesnio espresso. Čia ir atsiskleidžia tikrasis kavos ruošimo ir ragavimo žavesys – viena šalis, padalinta į skirtingus regionus, iš jų patekus pupelėms į skirtingų skrudintojų rankas, ruošiama skirtingų baristų sukuria begales variacijų. Ir daugiausiai džiugesio sukelia tai, jog tarp ruošiančiųjų kavą gali justi ne konkurenciją, bet norą paragauti ir pažinti dar vieną, kitokį to paties gėrimo variantą.
Dalyvaujant Vilniaus kavos festivalyje teko pabuvoti abiejose baro pusėse – ne tik ragauti, bet ir ruošti kavą festivalio lankytojams. Nesunku atspėti, jog didžioji dalis lankytojų buvo tie žmonės, su kuriais susitinkame Taste Map kavinėse – nuolatiniai klientai, tik užėję LOFTĄ, tiesiai ir ryžtingai žengiantys prie jiems jau pažįstamą, mėgiamą kavos skonį siūlančių stendų. Taste Map stende kvietėme paragauti afrikinių kavų – Rwanda Kinini, Ethiopia Bale Mountain ir Kenya Kariru. Tačiau kuo iš tiesų žavi buvimo stende patirtis, tai neribotas laikas bendrauti su kiekvienu iš lankytojų. Jei kavinėje neturime tiek laiko kiekvienam papasakoti apie tai, kodėl viena ar kita kava kvepia rabarbarais ar juodaisiais serbentais, tai čia begeriant dar vieną espresso įsitraukdavome į ilgas diskusijas apie kavos skonius, ruošimo būdus.
Tiesa, dalijimasis žiniomis apie kavą vyko ne tik stenduose, bet ir edukacinėje zonoje. Ten kolega Lukas Aukštakalnis pristatė sensorinę paskaitą apie įvairius skonius ir kvapus kavoje bei tai, kaip veikia žmonių skonio ir kvapo receptoriai. Buvo ragaujamos kavos ir koncentruotos įvairių vaisių, uogų, gėlių ištraukos, ieškoma šių skonių kavose. Seminaras buvo toks populiarus, jog ko gero visiems norintiems nepavyko jame sudalyvauti, todėl derėtų nepamiršti, jog dar kartą tai bus galima padaryti Naujamiesčio Taste Map 4-ojo gimtadienio metu, vasario 27 dieną M. K. Čiurlionio gatvėje esančioje kavinėje.
Nors galimybės paragauti skirtingų kavų ir pabendrauti su festivalio lankytojais suteikė daug gerų emocijų ir motyvacijos gilinti savo žinias apie kavą, didžiausią įspūdį paliko dalyvavimas čempionatuose ir komandinė dvasia palaikant kolegas juose. Vilniaus kavos festivalio metu vyko trys – kavos ragavimio, piešimo pieno puta ir baristos – čempionatai. Taste Map komanda pasirodė visuose trijuose ir neišėjo be prizų: Ieva Ivonė užėmė 1-ąją vietą piešimo pieno puta ir 3-iąją vietą kavos ragavimo čempionatuose, o Domas Ivonis užėmė 2-ąją vietą kavos ragavimo čempionate. Tačiau dar ilgai po festivalio sunku buvo atsigauti ne dėl laimėjimo džiaugsmo ar nuovargio, bet magijos, patirtos būnant kartu su komanda. Tiek besąlyginės meilės ir palaikymo vienas kitam čempionatų metu užpildė ne tik erdvę ypatinga energija, bet ir mus, baristas, kelti sau naujus tikslus, pažinti dar nepažintą ir, žinoma, ruoštis kitų metu čempionatams.
Tačiau prieš ruošiantis kitiems metams, dar teks su ta pačia kosmine energija ir kolegų palaikymu pasiruošti Pasaulio piešimo pieno puta čempionatui Berlyne, tad laukite kitų įspūdžių jau po jo!
P.S.
Vienintelis neatsakytas klausimas po festivalio liko – ką kirpykla veikia kavos festivalyje? Bet greitai radau sau paaiškinimą (kad ir koks jis būtų iš tiesų) – ateidami pas savo kirpėją, kaip ir pas baristą, mes juo pasitikime ir jei net nežinome, kaip norime šiandien apsikirpti, priklausomai nuo mūsų būdo, asmenybės ir visų kitų aplinkybių, mums bus pasiūlyta labiausiai tinkanti šukuosena. Taip einame ir pas savo baristą – žinodami, kad galime ja pasitikėti, ir būsime išlydėti su tą dieną geriausiu kavos puodeliu.
[:]